peržengtojas

péržengtojas (-is KII249; Q137,541, H, R361, MŽ484, N), -a smob. (1) KŽ, paržengtojis D.Pošk 1. kas peržengia, pažeidžia ką: Mokysiu peržengtojus kelių tavo, idant griešnykai tavęsp būtų prieversti Mž539. Ir būsiu greitas liudinykas priš žynius, venčiavonystės peržengtojus ir prysiegą išardančius BBMal3,5. Jūs venčiavonystės peržengtojai ir peržengtojos, ar jūs nežinot, kad svieto prietelystė yra Dievo neprietelystė? BbJokL4,4. Tave apsūdys, kursai per raštą ir appjaustymą esi peržengtoju zokono BtPvR2,27. Peržengtojis venčiavonystės H168, R, MŽ. Togidėl kolei vyras gyvas yra, bus pavadinta paleistuve (peržengtoja venčiavonystės), jei moteriškė kitop vyrop taikytųs BtPvR7,3. Dėkavoju tau, Dieve, jog aš neesmi kaip kiti žmonės plėšią, neteisūs, peržengtojai venčiavonystės VlnE103. 2. kas nusikalsta, nusideda: Tada pats darausi peržengtoju CII635. Po šių karalystų, kada peržengtojai (piktieji) bus viršų gavę, rasis drąsus ir kytrus karalius BBDan8,23. Taip jau pasiliekta peržengtojis nekoravotas LC1880,5. Praslinks šimtai, tūkstančiai amžių, o nepasibaigs peržengtojaus kančia rš. \ žengtojas; peržengtojas; pražengtojas